Lapkričio 1-oji (11월1일)

Coreano

November 1st (11월1일)

소중한 친구가 있었죠
내 숨소리보다 가깝게 느꼈죠
피아노와 통기타 멜로디로 꿈을 채웠고
현실보다 그사람은 음악을 사랑했었죠
Oh 그 지난날 남 다른 길에 발 딛고
무대위에서 내게 보내던 분홍 빛깔 미소
아직도 그때가 그립다
그땐 사랑과 열정이 독이 될줄 몰랐으니깐

괴리감은 천재성의 그림자
가슴이 타면 순간마다 술잔에 술이차
내 친구가 걱정 되도 말을 못하고
가리워진 길로 사라지는 뒷모습 바라봤죠
그가 떠나가 남긴 상처보다 깊은
죄가 비라면 내 맘속엔 소나기뿐
너무나 그립다 텅빈 무대 끝에 앉아
붙들 수 없는 꿈에 조각들 쫓던 그대가

사랑했단 말없이 그리웠단 말없이
고마웠단 말없이 그대를 바라봤죠
사랑했단 말없이 그리웠단 말없이
이제서야 말해요 미안해요

소중한 친구가 있었죠
내 숨소리보다 가깝게 느꼈죠
피아노와 통기타 멜로디로 꿈을 채웠고
현실보다 그사람은 음악을 사랑했었죠
말없이 다가오는 어둠의 손짓도
미소로 답하고 서글프게 노랠 불렀죠
거침 음성으로 음악에 기대고
고독에 고통마저 곱씹어 삼키죠
내사랑 언제나 그대 내곁에
비처럼 음악처럼 남아주오 어둔 새벽에
등불처럼 비춰 골목길 넋두리
자만했던 현실에 찌든 목소리
마치 물처럼 증발해 사라진 그대여
비오는날의 수채화의 그댈 빗대어
간직하고 있다면 웃어주오
아스라히 사라질 미소라도 주오

사랑했단 말없이 그리웠단 말없이
고마웠단 말없이 그대를 바라봤죠
사랑했단 말없이 그리웠단 말없이
이제서야 말해요 미안해요

hey 미안해요 하늘이 버린새가 희망없이
한소년의 손바닥 위에서 말없이
한없이 힘없이 날개짓을 하듯이
이렇게 끝없이 살아갈런지
하늘이 버린새가 희망없이
한소년의 손바닥 위에서 말없이
한없이 힘없이 날개짓을 하듯이
이렇게 끝없이 살아갈런지
사랑했단 말없이 그리웠단 말없이
고마웠단 말없이 그대를 바라봤죠
사랑했단 말없이 그리웠단 말없이
이제서야 말해요 미안해요

Vedi il video
Try to align
Lituano

Lapkričio 1-oji (11월1일)

Turėjau brangų draugą
Jaučiau jį arčiau nei savo paties kvėpavimą
Jis pripildė savo svajones fortepijono ir gitarų melodijomis, ir jis mylėjo muziką labiau nei tikrovę
O, tose praėjusiose dienose rožinė šypsena, kurią jis man siuntė nuo scenos, eidamas menkai pažįstamu keliu.
Aš vis dar pasiilgstu tų dienų, nes tada aš dar nežinojau, kad meilė ir aistra gali virsti nuodais

Atsiskyrėliškumas – tai genialumo šešėlis
Jo širdis dega ir jis vis pripildo savo stiklinę vėl ir vėl
Net kai nerimavau negalėjau nieko pasakyti, tik stebėjau kaip jis išnyksta “Paslėptam kely”
Mano nuodėmės gilesnės nei žaizdos, kurias palikai, kai išėjai, jei jos būtų lietus, mano širdyje vyrautų musonas
Aš siaubingai tavęs pasiilgau, to, kuris vaikėsi dalėlės neapčiuopiamų svajonių, sėdėdamas ant tuščios scenos krašto

Be žodžių, kad tave mylėjau ar žodžių, kad tavęs pasiilgau, žodžių, kad buvau dėkingas
Aš žiūrėjau į tave
Be žodžių kad tave mylėjau ar žodžių, kad buvau dėkingas
(Dabar) sakau, atsiprašau

Turėjau brangų draugą
Jaučiau jį arčiau nei savo paties kvėpavimą
Jis pripildė savo svajones fortepijono ir gitarų melodijomis, ir jis mylėjo muziką labiau nei tikrovę
Dainuodamas švelniai, atsakydamas tyliems tamsos kvietimams su šypsena
Jis pasitikėjo muzika savo šiurkščiu balsu ir kentė vienatvės agoniją
Mano meile, prašau lik su manimi amžiams kaip muzika, kaip lietus
Tu švytėjai kaip gatvės žibintas tamsioje alėjoje niūrioj aušroj
Tavo pavargęs balsas kupinas nusiskundimų prieš pasaulį
Tu, kuris išnykai kaip garuojantis vanduo lyginant su “Akvareliniu lietingos dienos paveikslu”
Jei tu vis dar čia, nusišypsok man
Duok man paskutinę šypseną, kad ji neišnyktų lėtai ir ilgesingai.

Be žodžių, kad tave mylėjau ar žodžių, kad tavęs pasiilgau, žodžių, kad buvau dėkingas
Aš žiūrėjau į tave
Be žodžių kad tave mylėjau ar žodžių, kad buvau dėkingas
(Dabar) sakau, atsiprašau

(Ei, atsiprašau) Kaip mažas paukštelis, paliktas dangaus, silpnai, bet amžinai plasnojantis sparnais berniuko delne
Ar mes taip gyvensim amžinai?
Kaip mažas paukštelis, paliktas dangaus, silpnai, bet amžinai plasnojantis sparnais berniuko delne
Ar mes taip gyvensim amžinai?
Be žodžių, kad tave mylėjau ar žodžių, kad tavęs pasiilgau, žodžių, kad buvau dėkingas
Aš žiūrėjau į tave
Be žodžių kad tave mylėjau ar žodžių, kad buvau dėkingas
(Dabar) sakau, atsiprašau

Postato da huginug il Dom, 04/03/2012 - 10:11
ringraziato 2 volte
Guests thanked 2 times
0
La tua valutazione: Nessuno
Commenti